Nijolės Marytės Šerniūtės romano „Julijonas Vilkas“ sutiktuvės Švėkšnoje
Balandžio 24 d., Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės „Biblioteka 24/7“ metu, Švėkšnos bibliotekoje vyko džiaugsmingas susitikimas su rašytoja Nijole Maryte Šerniūte. Pristatytos net dvi jos naujos knygos: miniatiūrinė poezijos knygelė „Žiūrėjimas į jonvabalį“ ir romano „Vilkų Kampo Eliza“ antroji dalis „Julijonas Vilkas“.
Kartu su rašytoja atvyko knygų redaktorė, literatūrologė, dr. Ilona Čiužauskaitė, leidinių dizaineris Rokas Gelažius ir leidyklos „Slinktys“, išleidusios knygas, vadovas, poetas Juozas Žitkauskas. Klausydamiesi svečių pokalbio, kurį moderavo J. Žitkauskas, susirinkusieji išgirdo labai įdomių dalykų. Literatūrologė I. Čiužauskaitė, atmetusi J. Žitkausko mintį apie knygos panašumą į sagą, įžvelgė romano „Julijonas Vilkas“ paralelę su Juozo Tumo-Vaižganto kūryba dėl realių žmonių ir gyvenimiškų įvykių vaizdavimo. Ji paminėjo stiprią pagrindinio veikėjo ryšio su gimine ir istorija liniją, tarmiškos ir bendrinės kalbos jungtį, istorinius įvykius.
N. M. Šerniūtė pirmiausia kalbėjo apie poeziją. Ji save vadina poete, nes, pasak jos, ir proza yra poetinė: „Nuo mažiausių dienų poezija – mano gyvenimas. Abu romanai poetiški.“ Autorė norėjo mažos knygelės. Pasirodo, ji rinko miniatiūrines knygeles – turi apie 40. Perskaičiusi eilėraštį „Poetė“, autorė prabilo apie ilgesio liniją.
Eilėraščių ir filosofinių pagalvojimų knygelę „Žiūrėjimas į jonvabalį“ bei romaną „Julijonas Vilkas“, kurį skaitė negalėdamas sustoti, iliustravo Rokas Gelažius. Pasak jo, romano viršeliuose norėjosi užfiksuoti dalį veiksmo ir vaizdų. Imponuoja, kad galiniame viršelyje puikuojasi Švėkšnos bažnyčios bokštai.
Įdomu buvo klausytis N. M. Šerniūtės pasakojimo apie dilogijos antrosios dalies kūrimą. Pasak autorės, apie Švėkšną rašyti – didelis džiaugsmas: „Švėkšna ir Šilininkai – tėvo žemė.“ Ji jaučianti keistą postūmį dirbti, kurti, atkurti žmonių gyvenimą, istoriją. Įdomu tai, kad beveik visi romano herojai turi prototipus, tik keli yra sugalvoti. Julijonas Vilkas, Elzės Ožkartatės provaikaitis, pasak autorės, yra tikras žmogus su savo emocijomis, nemokėjimu apsispręsti, susipykimu su Dievu. Nors romane, kaip ir pirmojoje knygoje, daug praradimų, liūdesio, bet yra ir linksmų epizodų – vieną iš jų išgirdome skaitomą N. M. Šerniūtės.
Susitikime praskleistas knygos viršelis ir gal dar keli puslapiai, o visą knygą teks perskaityti skaitytojams. Jau aišku, kad romanas nepalieka abejingų, įtraukia nuo pirmosios eilutės.
Rašytojos gerbėjams reikia pranešti, kad gana greitai pasirodys ir trečioji knygos dalis.
Rasvita Kundrotaitė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Švėkšnos filialo bibliotekininkė
